Artūras Milašauskas, „Novian Technologies“ pardavimų direktorius
Prarasti duomenys, neveikianti interneto svetainė ar e. parduotuvė, dėl IT sutrikimo suparalyžiuota įmonės veikla. Tokie įvykiai šiandien jau lyg ir nestebina, tačiau toleruoti tokias veiklos pauzes augant verslo ir viešojo sektoriaus skaitmenizacijai, tampa vis sudėtingiau. Juolab, kad IT ir kiti procesai organizacijoje tampa vis tampriau susiję, tad išauga ir jų tarpusavio pažeidžiamumas, o tokia problema gali tapti ne tik IT, bet ir visos organizacijos galvos skausmu.
Skaitmeninis pranašumas keičia organizacijos kultūrą, suteikdamas daugybę operacinių, konkurencinių ir kitų privalumų. Kai nemaža dalis darbų siejasi su skaitmeninėmis priemonėmis, kurias mes, kaip kolegą, įtraukiame į bendrą darbą, mūsų veiklos procesai tampa efektyvesni, pagreitėja. Tačiau tuo pačiu tampame nuo jų labiau priklausomi.
Kaip atkurti skaitmeninę veiklą?
Dažnai organizacijos į mus kreipiasi tada, kai jau nutinka kažkas rimto – sugriūna sistema, neveikia svarbios funkcijos. Kartais pavyksta greitai užgesinti gaisrą ir atkurti organizacijos IT, tačiau neretai susiduriame, kad tam „išvalyti griuvėsių“ nepakanka – jei nebuvo pasirūpinta tinkamais IT pamatais, inžinerija bei techninių planų išsaugojimu, IT pastatą reiks ne tik atstatyti, bet ir kurti iš naujo.
Antra, iškyla dar viena problema – kaip greitai atkurti skaitmenizuotus veiklos procesus, jei toks scenarijus nebuvo numatytas ir jam nebuvo pasirengta iš anksto.
Deja, greitai atstatyti su IT susijusių veiklos procesų nepadeda formalumai, pavyzdžiui, draudimo polisas ar sutartyse su tiekėjais numatytos atsakomybės, – jie labiau veikia norint sureguliuoti potencialius nuostolius. Problema dar labiau komplikuojasi, jei ištinka plataus masto bėda, kuriai savų resursų natūraliai nepakanka, o išspręsti reikia stiprių partnerių.
Tad akivaizdu, kad senieji IT tvarkymo metodai, kuomet esminės IT investicijos nukreipiamos į atnaujinimą, neskiriant pakankamo dėmesio bendrai skaitmenizacijos higienai arba veiklos procesų ir IT sinchronizavimui, nebėra efektyvūs.
Kodėl organizacijos nepasirengia krizei?
Pagrindinė priežastis, kodėl organizacijas IT krizės ištinka netikėtai, yra ta, kadkai didžiąją laiko dalį viskas veikia sklandžiai, nesitiki, kad gali nutikti kritinė situacija, kuomet kasdienės įprastos funkcijos neveiks.
Paradoksalu, bet net ir ištikus krizei vis dar neretai tikimasi, kad yra „vienas mygtukas“, kurį paspaudus veikla bus atkurta. Deja, problema neretai būna žymiai sudėtingesnė, reikalaujanti kompleksinio požiūrio.
Rezervinių sprendimų organizacijos nekuria ir dėl finansinių priežasčių. Bene dažniausiai baiminamasi, kad tokios priemonės kainuos dvigubai daugiau IT skirtų lėšų, kurių organizacija negalės pakelti. Vis tik patirtis rodo, kad gaisro gesinimas ir įprastinės veiklos atstatymas su iš to galimai kylančiomis reputacijos, operacinėmis, finansinėmis pasekmėmis gali kainuoti gerokai daugiau nei rezerviniai sprendimai.
Dar viena priežastis – persikėlimas į debesiją ir galvojimas, kad tokiu būdu viskuo bus pasirūpinta. Deja, realybė yra kitokia, o kritinėse situacijose reikia spręsti daug konkrečių problemų, kurias nebūtinai apima paslaugos teikimo sutartis. Be to, gali būti ir taip, kad su ta pačia problema vienu metu susiduria ne viena, o daugiau organizacijų, tad atkuriant sistemą, tenka konkuruoti, kuria pirmiausia bus pasirūpinta.
Kaip būna realybėje
Paimkime kaip pavyzdį prekybos įmonę. Sutrikus sandėlio informacinei sistemai, sustoja daugybė veiklų: nebežinoma, kokios prekės yra sandėlyje, kur jas vežti, kur jas atvežus padėti, kas jas užsakė. Pagaliau, tampa nebeaišku ir kaip tokioje situacijoje aptarnauti klientus ir į ją apskritai reaguoti. Nes visi procesai buvo skaitmenizuoti ir procesas be IT priemonių tiesiog neveikia.
Gali būti ir taip, kad krizės atveju išsaugojame tam tikras IT ūkio dalis – pavyzdžiui, serverines, darbuotojai taip pat ir toliau gali dirbti nuotoliu, tačiau veikla sustoja, nes tam tikri veiklas siejantys IT procesai nebeveikia.
O kas gali atsitikti dėl kibernetinio saugumo spragų ar sutrikus e. prekybos ar savitarnos svetainei nesunku įsivaizduoti. Bendra viena – vietoj sklandžios veiklos turime pabirusią dėlionę.
Tad skaitmenizacija atneša naują realybę, kuriančią ir naujas žaidimo taisykles norintiems užsitikrinti patikimą skaitmeninę veiklą. Todėl dėmesį ir resursus rezerviniam sprendimui, kuris galėtų atkurti gebėjimą dirbti įprastai, reikia skirti iš anksto.
Tikslas – atspari skaitmeninė veikla
Tam, kad organizacijos IT architektūra būtų atspari krizei, būtina suvokti IT svarbą ir reikšmę veiklos procesams, nes krizė gali apimti visas skaitmeninio proceso grandis: nuo vartotojo kasdienybės iki informacinių sistemų griūčių.
Tad reikia bendro visos organizacijos susitarimo, kad pasirengti tokioms kritinėms situacijoms yra būtina ir svarbu numatyti kiekvieno atsakomybę bei uždavinius, kaip elgtis krizei nutikus. IT priemonių atsparumas čia – viena iš kritinių dalių.
Pirmiausia – vadovai turi suteikti mandatą IT vadovams iš anksto pasirūpinti organizacijos skaitmeninių procesų tęstinumu, kad būtų išvengta galimo gaisro. Antra – IT ir vadovai skaitmeninio atsparumo viziją turi kurti kartu. Trečia – organizacijos IT turi būti kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į šią viziją.
Svarbu susitarti dėl pamatuojamų kriterijų, rizikų, įsivardinti, kiek ilgai gali neveikti organizacija, ar ir kiek galima netekti duomenų. Kad tai įgyvendintume, reikia užtikrinti tinkamą tokios IT architektūros finansavimą: numatyti, kokias priemones būtina turėti ir kiek turime skirti lėšų. Ir visa tai reguliariai atnaujinti, kad veiktų būtent tą dieną, kai krizė ir nutiks.
Be to, organizacijos IT gerai veikia tik tada, kai „geležies“ ir aplikacijų veikimas yra tarpusavyje suderintas, todėl svarbu „sujungti“ IT ūkį prižiūrinčius specialistus ir programuotojus. Dažnai programuotojai gali atstatyti tam tikrą programą, bet nebendrauja su infrastruktūros žmonėmis, net jų įsipareigojimai dėl veiklos procesų vykdymo gali skirtis. Todėl jų ryšys svarbus ir kasdienybėje, ir krizei nutikus.
Apibendrinant, tenka kartoti seną tiesą – norint efektyviai įveikti krizes, joms reikia pasirengti iš anksto. Tad pagrindinis sprendimas, norint kaip įmanoma greičiau atkurti organizacijos IT krizės atveju yra stipri IT architektūra su jos gynybos planu.
Būtent todėl, dirbdami su organizacijomis, koncentruojamės į esmines jų veiklos funkcijas, o, išmanydami technologinius niuansus, optimizuojame IT tęstinumo užtikrinimo priemones ir kaštus.
Apie „Novian“ grupę
„Novian Technologies“ priklauso „Novian“ grupei, kurios įmonės teikia technologinius, programavimo, skaitmeninimo, taip pat kompleksinius šių sričių IT sprendimus ir paslaugas.
„Novian Technologies“ kompetencijos apima IT infrastruktūros sukūrimą, priežiūrą ir suderinimą su naujais poreikiais, kritinės IT infrastruktūros priežiūros paslaugas. Bendrovės paslaugų portfelyje – su aukšto našumo skaičiavimo įrenginiais ir jų klasteriais susiję, taip pat atvirojo kodo debesijos technologijų, aukšto patikimumo duomenų, archyvavimo ir kiti sprendimai.
„Novian“ įmonių veikla apima projektus nuo IT ūkio sklandaus kasdienio veikimo užtikrinimo iki programavimo – miesto ar šalies masto, atskirų sričių informacinių sistemų kūrimo, taip pat skaitmeninimo, dirbtinio intelekto sprendimų. „Novian“ įmonės įgyvendina projektus įvairiose verslo, e. valdžios, e. sveikatos, su mokesčiais susijusiose ir kitose srityse.
Grupės įmonės dirba Baltijos šalyse ir Norvegijoje, Moldovoje, aptarnauja bei diegia projektus visame pasaulyje. „Novian“ įmonių projektai 2016-2022 m. apėmė daugiau kaip 50 šalių nuo Europos iki Afrikos, Azijos ir Amerikos.
Žiūrėkite vaizdo įrašą šia tema: čia.
Šaltinis: vz.lt projektas.
