Prie kosmoso technologijų plėtros sėkmingai prisideda ir Lietuvos specialistai. Programavimo bendrovė „Elsis PRO“ nuo 2020 metų bendradarbiauja su Europos kosmoso agentūra (EKA) ir kuria tūkstančiams nanopalydovų „bendrauti“ skirtus sprendimus. Jie, tikimasi, ilgainiui išaugs į unikalią duomenų mainų sistemą kosmose, veikiančią panašiai kaip interneto tinklas.
Poreikis efektyviai valdyti tūkstantinius nanopalydovų spiečius iškilo pastaraisiais metais, kosmoso pramonei vystantis itin sparčiai.
„Plečiantis kosmoso technologijoms, kuriasi nanopalydovų tinklai ir susiduriama su naujais iššūkiais. Viena vertus, palydovai turi efektyviai perduoti duomenis artimiausiai antžeminei stočiai. Kita vertus, spiečiuje esantieji turi „bendrauti“ tarpusavyje ir automatiškai parinkti efektyviausią duomenų perdavimo kelią, kad reikalingi duomenys būtų pristatyti per trumpiausią įmanomą laiką“, – pasakoja „Elsis PRO“ generalinis direktorius Rimvydas Jančiauskas.
Pasak jo, planuojama, kad per ateinančius penkerius metus kosmose iš viso skries daugiau kaip 3 tūkstančiai nanopalydovų. Norint suvaldyti šimtus ar tūkstančius palydovų jungiantį spiečių, reikia sukurti bendrą ryšio tinklą tarp palydovų ir žemės stočių.
„Elsis PRO“ kartu su EKA įgyvendinamas „Galaxy“ projektas ir turi padėti išspręsti šį iššūkį, sukuriant duomenų mainų valdymo platformos sprendimą. Šiuo metu kuriamas tokios programinės įrangos platformos prototipas, skirtas apsikeisti informacija viso nanopalydovų spiečiaus sistemoje“, – pasakojo bendrovės Inovacijų vadovas Arūnas Ungulaitis.
Pasak jo, iš pradžių šis prototipas bus bandomas laboratorijoje. „Kosmoso sistemų kūrimas yra labai imlus laikui. Tai nėra sistema, kurią iškart galima pradėti naudoti, – ji turi pereiti daugybę testavimo fazių, kol patenka į palydovus“, – pasakojo A. Ungulaitis.
Kosmoso technologijas galima taikyti ir Žemėje
Inovacijų vadovo teigimu, „Galaxy“ projekto metu „Elsis PRO“ sukauptą patirtį – nuo programavimo iki sudėtingų matematinių optimizavimo uždavinių – galima panaudoti ir „žemiškuose“ projektuose.
Kuriant „Galaxy“ naudojama viena iš IoT (angl. Internet of Things) technologijų – DDS (angl. Data Distribution Service), skirta decentralizuotiems sprendimams. DDS ypač tinka gynybos sektoriuje, pavyzdžiui, jungiant laivo sistemas, kad net ir daliai sistemų neveikiant, galėtų veikti kitos. Tai tampa įmanoma esant decentralizuotai sistemai, nes nėra mazgo, kurį sunaikinus, išsijungtų visa sistema.
„Kaip kosmose, taip ir Žemėje duomenų perdavimas bei naudojimas versle, viešajame sektoriuje turi tą patį uždavinį – turėti duomenis tuo metu, kai jų prireikia – tai yra labai greitai, bei užtikrinti jų saugumą“, – sakė A. Ungulaitis.
Jo teigimu, šiuo metu vykdomas „Galaxy“ nanopalydovų spiečių duomenų apsikeitimo platformos kūrimo projektas yra 2020 m. bendrovės baigto pirmojo „Galaxy“ etapo tęsinys. Šis EKA finansuotas projektas buvo skirtas atlikti tyrimus ir parinkti geriausius sprendimus tokiai sistemai sukurti. Projekto metu pasiūlyta sistemos architektūra, apibrėžti jos reikalavimai, duomenų apsikeitimo formatai.
Kosmose – daug trikdžių
„Nors duomenys šiandien įvardijami kaip vienas pagrindinių įrankių įvairiose srityse, jų perdavimas turi savo specifiką bei iššūkių, kuriuos lemia ir aplinka, kuria „keliauja“ duomenys“, – pasakoja specialistas.
Naujoji „Galaxy“ platforma grindžiama daiktų interneto technologijomis, kurios paprastai yra skirtos keistis duomenimis su įrenginiais, naudojančiais skirtingus didelės pralaidumo galios „žemiškų“ ryšių tinklus, pavyzdžiui, 4G, 5G.
„Vis tik kosmose naudojama kiek kitokia įranga – jai būdingas mažas pralaidumas, vėlavimas. Be to, iššūkius didina riboti energijos ištekliai, nes, pavyzdžiui, nanopalydove negali būti galingų energijos šaltinių“, – pasakojo A. Ungulaitis.
Svarbu ir tai, kad kosmose perduodant duomenis yra labai daug trikdžių. „Tik atrodo, kad kosmosas tuščias, iš tiesų jame yra daugybė įvairių bangų, kurios gali sukelti problemų, perduodant duomenis. Tikriausiai daugeliui yra tekę girdėti apie saulės audras, kurios ne tik sutrikdo komunikaciją, bet ir sugadina palydovų ar stočių elektroniką“, – pasakojo A. Ungulaitis.
„Galaxy“ tikslas – itin greiti duomenys iš nanopalydovų spiečių
Pasak A. Ungulaičio, nanopalydovai – tai patys mažiausi palydovai, kurie gali vykdyti misijas savarankiškai ir yra skirti būtent perduoti misijos metu surinktus duomenis.
„Kiekvienas toks palydovas yra kuriamas tam tikrai misijai, atitinkamai yra įdiegiama techninė įranga – pavyzdžiui, kamera, įvairūs sensoriai, kurie stebi Žemę, matuoja, fotografuoja. Šie duomenys per antžemines stotis vėliau turi būti perduoti į Žemę ir naudojami mokslo tyrimams, žemės ūkiui, saugumui užtikrinti ir kitiems tikslams“, – pasakojo A. Ungulaitis.
Pasak jo, duomenis galima perduoti į mūsų planetą tik tada, kai palydovas yra Žemės stoties matomumo lauke. Tačiau gali nutikti ir taip, kad palydovas turi atlikti svarbius matavimus, bet ryšį su Žemės stotimi užmegs ne iš karto, todėl atsiranda poreikis duomenis perduoti greičiau.
„Turėdami didelį nanopalydovų tinklą, galime rasti kelią, kaip perduoti duomenis per trumpiausią įmanomą laiką. Tai ir yra pagrindinis uždavinys, kurį sprendžia „Galaxy“, – pasakojo Inovacijų vadovas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad „Galaxy“ leidžia išskaičiuoti optimalų kelią, o duomenys yra prioretizuojami: svarbesni duomenys nanopalydovų tinklu gali keliauti greičiau. Pavyzdžiui, gauti miškų drėgmės matavimo duomenis yra ne tiek skubu, kiek šiluminių objektų duomenis, nes tokiu būdu gelbėtojai gali nustatyti miške pasiklydusio žmogaus vietą bei išgelbėti gyvybę.
Planuojama, kad per 2-3 metus projekto „Galaxy“ metu sukurtas sprendimas bus aktualus nanopalydovų operatoriams, valdantiems nanopalydovų spiečius, nesvarbu, kokioje srityje jie veikia – nuo žemės ūkio iki gynybos uždavinių sprendimo.
„Novian“ įmonės siūlo IT ūkio valdymo, programavimo ir skaitmeninimo sprendimus
Be kosmoso srities projektų „Novian“ grupei priklausanti bendrovė „Elsis PRO“ yra sukaupusi patirties aviacijos, gynybos, energetikos srityse. Jos veikla apima informacinių sistemų kūrimą ir integravimą, dirbtinio intelekto sprendinių taikymą, išmanius duomenų mainų sprendimus, didžiųjų duomenų analitiką, valdymo procesų skaitmenizavimą ir rizikų valdymą organizacijose.
„Elsis PRO“ prie „Novian“ programavimo ir IT infrastruktūros paslaugų grupės prisijungė 2021 m. Programavimo srityje taip pat veikia grupės bendrovė „Novian Systems“.
„Novian“ grupės įmonės organizacijoms ir verslui pagal konkrečius jų poreikius siūlo IT sprendimus ir paslaugas – nuo programavimo, IT infrastruktūros kūrimo bei priežiūros iki skaitmeninimo. Tarp šių sprendimų – ir procesų automatizavimas, duomenų įveiklinimas, robotizavimas bei kiti.
Technologijų srityje grupės kompetencijos apima aukšto našumo skaičiavimo įrenginius bei jų klasterius, atvirojo kodo debesijos technologijų, aukšto patikimumo, skaitmeninimo, archyvavimo ir kitus sprendimus. Bendrovės turi sukaupusios patirties e. valdžios srityse, aktyviai dirba su verslo įmonėmis.
Šaltinis: vz.lt projektas.
